LT

Kai užrakinau lauko duris ir nusispyriau aukštakulnius, vis dar jutau, kaip juodas šilkas limpa prie šonkaulių. Laidotuvių gėlių kvapas matyt įsiskverbė į plaukus, nes net prieškambary jį užuodžiau

Rūta dar nebuvo nusimovusi lietpalčio, kai suskambo durų skambutis. Ne trumpas, mandagus pirštelėjimas, o ilgas, įkyrus zirzimas, nuo kurio subėgdavo kaimynai. Net pažvelgusi pro akutę ji nepatikėjo savo

Radau ant virtuvės stalo atspausdintą maršrutą: skrydis iš Vilniaus į Paryžių, viešbutis „Disney's Newport Bay Club“, parko bilietai keturiems asmenims. Dariaus, mūsų aštuonmečių dvynių Roko ir Luko, ir…

— Tai ką tu čia atvarei į mano namus? — Agnė stovėjo virtuvėje ir žiūrėjo į du mažus berniukus su vienodomis kuprinėmis. Už jų stovejo Marius, abiejose rankose

– Mantai, tu rimtai?! Kur aš paukščių fermoje švęsiu? Ten smirda mėšlu! – Goda sviedė plaukų suktuką į veidrodį. Stiklas suspragsėjo, bet išliko sveikas. Ji sėdėjo senutėliame močiutės

Buvo gerokai po vidurnakčio, kai Eglė pajuto, jog kažkas keliskart paspaudė durų skambutį. Virpančią tylą sudraskė atkaklus, isteriškas treliavimas. Atsargiai pažvelgusi pro akutę, ji išvysta ne policiją, o

Šiemet lietus pylė kaip iš kibiro. Aurelija žiūrėjo pro langą, kaip vandens srovės skalauja tuščią daugiabučio kiemą, ir galvojo apie tai, kad šaldytuve vėl tuščia. Ne, šiek tiek

Rūta stovėjo prie kavos aparato ofise, kai telefonas sucypė. Pranešimas iš banko. Nurašymas. Aštuoni tūkstančiai eurų. Suma, nuo kurios akyse patamsėjo. Čia buvo jųdviejų su Tomu bendra sąskaita.

Aš dar tebeplakiau kiaušinienę, kai virtuvėje pasigirdo Manto žingsniai. Sunkūs, neryžtingi. Tokie, kokius jis visada turėdavo prieš pranešdamas kokią nors „genialią“ naujieną. Už lango šėlo spalio vėjas, plėšydamas

Prie vartų stovėjau jau dešimt minučių. Rankoje – medžiaginis maišelis, jame sumuštinis su kumpiu, agurku ir trupučiu garstyčių, kaip jis mėgo nuo pat pirmos klasės. O tada išgirdau.