LT

Prieš dvidešimt metų Kaune ją pažinojo kaip merginą iš televizijos ekrano — Editą Vaitkutę, kuri paauglystėje suvaidino vyriausiąją dukterį populiariame šeimos seriale „Namai prie ežero", rodytame per vietinį

Rugpjūčio pabaigoje Anykščių rajone taip džiūvo žemė, kad kaimynų šuo Sabalius atsisakė loti į praeivius — vos rado jėgų pavėsyje gulėti. Onutė Vaitkuvienė, šešiasdešimt trejų metų buvusi zootechnikė,

Naktį iš vasario dvidešimt aštuntos į kovo pirmąją Vilniaus policijos komisariate Antakalnyje budėjo seržantė Rasa Vaitkutė. Pusę antros nakties atsivėrė durys, ir vidun įėjo paauglys, laikydamas už rankos

Vardas mano — Kęstutis. Šešiasdešimt vieneri, buvęs autoserviso meistras iš Antakalnio, dabar — pensininkas, kuris kas antrą trečiadienį vežasi anūkę Marijaną į Rotušės aikštę pamaitinti balandžių ir suvalgyti

Aš niekada niekam nesu pasakojęs to, ką dabar papasakosiu. Bet gal jau metas. Man dvidešimt septyneri, gyvenu Panevėžyje, dirbu su tėvu autoservise Ramygalos gatvėje. Guma dega, tepalai, radijas

Trisdešimt tūkstančių eurų Šeštadienio rytą Rasa Bartkuvienė uždegė virdulį, pastatė du puodelius ant stalo — vieną sau, vieną seseriai, nors Lina gyveno Zarasuose, o ji pati Utenoje, ir

Rugilė Jankauskaitė tą penktadienio vakarą dirbo užsakymų priėmimo lange „Hesburger" restorane Savanorių prospekte, Kaune. Dvidešimt dvejų metų, po pamokų universitete – čia jau antri metai, kaip padėjėja virtuvėje

Jam buvo trisdešimt šešeri, o pasaulis jau seniai gulėjo prie jo kojų. Apie jį šnabždėjosi Vienos salonuose, jo pirštais žavėjosi Paryžiuje, o Peterburgo publika po koncertų dar ilgai

Kai iš Vilniaus katinų prieglaudos parsivežiau Šermukšnę, gydytoja iškart perspėjo — jos kiaušidės pašalintos dar prieš metus, veislynas jai nebeatstatomas. Aš tik gūžtelėjau pečiais. Man reikėjo ne veisėjos,

Tą vakarą aš dar nežinojau, kad per dvi valandas atšauksiu vestuves. Ruošiausi kaip į egzaminą: persivilkau suknelę tris kartus, paskui grįžau prie pirmosios, tamsiai mėlynos, su plona auksine