Švelni Jėga

— Kiek dar daužysi tuos indus? Vakar buvo Olego šventė, leisk žmogui išsimiegoti! Anyta savo balsu perkirto tylų rytą. Marina stovėjo prie kriauklės, apsupta nešvarių lėkščių, taurių, salotinių

Per aštuonioliktą anūkės gimtadienį padaviau jai mažą dėžutę. Ji buvo tamsiai mėlyna, aksominė, šiek tiek nusitrynusi kampuose. Visą vakarą laikiau ją rankinėje ir vis paliesdavau pirštais, lyg tikrinčiau,

Jis atvyko į kaimą liepą. Automobilis buvo juodas, blizgus, brangus, su Vilniaus numeriais. Tokių automobilių mažame kaime netoli Anykščių beveik niekas nematydavo. Vaikai išbėgo prie kelio, vyrai prie

Kai ponia Elena pirmą kartą pamatė merginą, kurią jos sūnus ketino vesti, ji vos nuslėpė nusivylimą. Jos vienintelis sūnus Romanas buvo jos pasididžiavimas. Išsilavinęs, kultūringas, užaugintas tarp knygų,

— Eime, mano saulute, pavalgysi. Turiu šiltos sriubos. Paskui darysime namų darbus. Tegul mama miega, jai reikia ilsėtis. — Močiute… bet ji visą laiką miega, — tyliai pasakė

— Čia viskas, ką dėsi ant stalo? — pasipiktinusi paklausė Rūta, pažvelgusi į puodą. Ant viryklės lėtai virė paprasta daržovių sriuba be mėsos. Šalia stovėjo dubuo avižinės košės

— Tu motinystės atostogose, vis tiek nieko neveiki. Nuskusk bulvių visai mano šeimai, — pareiškė Darius, nė nepakeldamas akių nuo telefono. Eglė padėjo ant stalo tuščią kūdikio buteliuką

— Mano Greta laukiasi, o tu per penkerius metus nesugebėjai man pagimdyti vaiko! — juokėsi Tomas, įvesdamas į butą nėščią meilužę. Rasa virtuvėje pjaustė krapus. Orkaitėje kepė antis

Ponia Ona beveik metus maitino benamį aviganį prie daugiabučio laiptinės Vilniuje, nors kaimynai dėl to nuolat burbėjo. Kiekvieną rytą ji nusileisdavo su mažu maišeliu: kruopų koše, vištienos gabalėliu,

— Rytoj to katino bute nebeliks, — pasakė Darius taip ramiai, lyg kalbėtų apie sugedusią lempą, o ne apie gyvą padarą, kuris trejus metus miegodavo prie žmonos kojų.