Vyras gyrėsi kolegoms turintis jauną meilužę. Jis pamiršo, kad jo vadovė buvo mano kurso draugė.
— Aušra, atsisėsk, — telefonu pasakė Jurgita.
Atsisėdau virtuvėje. Ant stalo garavo kava, kurios taip ir nepaliečiau.
— Dainius pasakoja vyrams, kad susitikinėja su dvidešimt aštuonerių mergina iš reklamos skyriaus. Kalba taip, lyg būtų gavęs apdovanojimą.
Buvome susituokę dvidešimt penkerius metus. Sūnus jau gyveno atskirai, dukra studijavo. Būsto paskolą buvome baigę mokėti.
Aš dirbau finansininke. Dainius vadovavo pirkimų skyriui.
Jurgita ir aš mokėmės kartu. Prieš metus ji tapo jo direktore. Dainius nežinojo, kad vis dar bendraujame.
— Ką jis sakė apie mane?
— Kad esi rami, pripratusi prie šeimos ir nieko nepastebėsi.
Vakare Dainius grįžo, pavalgė ir ėmė skųstis Jurgita.
— Ji visur kišasi.
— Gal toks jos darbas.
Kitą dieną patikrinau sąskaitas. Restoranai, viešbutis, papuošalai, kvepalai ir pervedimai.
Per septynis mėnesius išleista daugiau nei dvidešimt tūkstančių eurų.
Man jis sakė, kad turime taupyti dukros mokslams.
Antrą telefoną radau žieminės striukės kišenėje. Merginos vardas buvo Monika. Dainius rašė, kad mūsų santuoka tik formali ir netrukus jis išeis.
Išsaugojau visus įrodymus ir atsidariau atskirą sąskaitą.
Po kelių dienų Jurgita paskambino dar kartą.
— Dainius perdavė Monikai konkurso medžiagą. Ji pretenduoja į pareigas, o jis dalyvauja vertinimo komisijoje.
Jurgita kreipėsi į vidaus kontrolę ir nuo tyrimo nusišalino.
Dainius grįžo įsiutęs.
— Jurgita nori mane sunaikinti.
Padėjau išrašus prieš jį.
— Man atrodo, tu daug padarei pats.
Jis kaltino mane, kad tapau nuobodi ir nebesirūpinu savimi. Monika esą leido jam pasijusti jaunam.
— Tu jauteisi jaunas už mūsų pinigus.
Pasakiau, kad skirsiuosi.
Tyrimas patvirtino, kad Dainius perdavė konfidencialią informaciją. Jis neteko darbo, o Monikos kandidatūra buvo atmesta.
Ji nutraukė santykius, kai tik jis prarado pareigas.
Dainius kaltino Jurgitą.
— Ji pasinaudojo jūsų draugyste.
— Ji pasinaudojo taisyklėmis. Tu pasinaudojai pareigomis.
Skyrybų metu išlaidos buvo įvertintos dalijant turtą.
Dukra klausė, ar negalime susitaikyti.
— Susitaikyti galima po klaidos. Čia buvo daug mėnesių sąmoningų sprendimų.
Jurgita atsiprašė, kad turėjo man paskambinti.
— Bijojau, kad mane kaltinsi.
— Būčiau kaltinusi, jei būtum tylėjusi.
Po skyrybų persikėliau į mažesnį butą ir pirmą kartą viena išvykau prie jūros.
Dainius parašė:
„Tu visada buvai tokia rami. Nemaniau, kad taip pasielgsi.“
Atrašiau:
„Ramybė nereiškia, kad žmogus neturi ribų.“
Jis gyrėsi jauna moterimi, nes norėjo atrodyti svarbus.
Galų gale visi pamatė ne jo jaunystę.
Pamatė jo neatsakingumą.