— Nenoriu gyventi su pensininke. Jaunų moterų pilna, — pareiškė Paulius, kraudamasis daiktus.
Onai buvo šešiasdešimt, jam penkiasdešimt septyneri.
Tačiau Paulius laikė save daug jaunesniu. Žmona jau nedirbo, turėjo žilų plaukų ir kelias raukšles.
Trisdešimt devynerių Viktorija iš darbo nuolat sakė, kad jis atrodo jaunatviškas ir patrauklus.
Kai Viktorija pagimdė jam sūnų, Paulius paliko žmoną.
Ona jo nestabdė.
— Po kelerių metų pažiūrėsime, kaip kalbėsi.
Abu suaugę sūnūs gyveno su šeimomis Vilniuje. Ona iš pradžių jiems nieko nesakė.
Ji liko name netoli Kauno, kurį tėvams buvo nupirkęs vyresnysis sūnus. Paulius persikėlė su Viktorija ir kūdikiu į miesto butą.
Įtarusi neištikimybę, Ona jau buvo padalijusi santaupas.
Ji parašė planą:
skyrybos,
remontas,
pasirūpinti savimi,
kelionė.
Skyrybos buvo greitos. Namas liko Onai, butas Pauliui.
Po to ji su drauge Marija išvyko apsipirkti.
Ona daugelį metų visur eidavo su tuo pačiu mėlynu kostiumu. Parduotuvėje rado vyšninę suknelę.
— Būtinai pirk, — pasakė Marija.
Jos dar nupirko džinsus, baltus marškinius ir sportinę striukę. Tada apsilankė kirpykloje.
Ona pasijuto visiškai kitaip.
Draugė Kotryna pasiūlė kelionę prie jūros.
Tris savaites jos važinėjo po pajūrį, lankė miestelius, gėrė putojantį vyną ir plaukiojo laivu.
Grįžusi Ona pasamdė brigadą svetainės remontui. Darbams vadovavo malonus našlys Mykolas.
Jaunesnysis sūnus netrukus sužinojo apie skyrybas.
— Tėtis tikrai tave paliko?
— Taip. Jis turi kitą šeimą.
Sūnus atvyko su žmona ir padėjo finansiškai.
Mykolui patiko Onos ramybė. Paskutinę dieną jis paklausė:
— Ar galėčiau jus pakviesti kavos, kai darbai baigsis?
Ona nusišypsojo.
— Galėtumėte.
Jie pradėjo susitikinėti. Mykolas gerbė jos savarankiškumą, mėgo gaminti ir keliauti.
Po metų Ona šventė gimtadienį atnaujintame name. Šalia buvo sūnūs, draugės ir Mykolas.
Paulius tuo metu ėmė skambinti ir skųstis. Kūdikis neleido miegoti, Viktorija reikalavo daugiau pinigų.
— Pats pasirinkai tokį gyvenimą, — pasakė Ona.
Ji padėjo telefoną.
Sulaukusi šešiasdešimt vienerių, Ona suprato:
Pensija nėra pabaiga.
Kartais tai pirmas gyvenimo laikotarpis, kai moteris pagaliau gali rinktis tai, kas gera jai pačiai.