Mielosios mano, ar esate pastebėjusios, kaip kartais viena rami akimirka gali visiškai pakeisti mūsų vidinę būseną? 🍃
Šįryt atsibudau šiek tiek anksčiau nei įprastai. Žvelgdama pro langą pamačiau, kaip virš žemės pamažu kyla lengvas rytinis rūkas, o žolėje spindi rasos lašeliai. Nusprendžiau tiesiog išeiti į kiemą, įkvėpti to tyro, gaivaus oro ir pabūti visiškoje tyloje, kol pasaulis dar tik bundasi.
Žinote, tokiomis akimirkomis mūsų, moterų, mintys natūraliai nuklysta pas pačius brangiausius. Pradedame galvoti apie savo jau suaugusius vaikus, apie anūkus, apie sveikatą, apie namų saugumą. Ir, būkime atviros, labai dažnai kartu su ta didele meile mūsų širdyse apsigyvena ir tylus nerimas. Mes, moterys, esame įpratusios būti šeimos uolomis – viskuo pasirūpinti, viską numatyti, visus apsaugoti. Nešiojamės tą nematomą naštą kasdien, net pačios to nepastebėdamos.
Tačiau stebėdama, kaip pirmieji saulės spinduliai pamažu, bet užtikrintai išsklaido rytinį rūką, supratau vieną labai svarbią tiesą. Mes neprivalome visko nešti ant savo pečių. Baimė dėl ateities nieko nepakeičia, ji tik atima šios dienos ramybę. Mes negalime kontroliuoti rytojaus, bet galime pasirinkti, kam patikėti savo brangiausius žmones.
Aš užsimerkiau, giliai įkvėpiau ir mintyse ištariau žodžius, nuo kurių mano siela akimirksniu pajuto neįtikėtiną lengvumą ir šilumą. ✨
Noriu šia trumpa, bet galinga žinute pasidalinti su kiekviena iš jūsų. Išsaugokite ją sau toms akimirkoms, kai širdį suspaus nerimas, ir nusiųskite brangiai draugei, seseriai ar dukrai, kuriai šiandien reikia dvasinio palaikymo. Te jūsų diena būna sklidina šviesos ir vidinės taikos! 🕊️❤️
„Šiandien savo rūpesčius atiduodu Dievui. 🌅 Tegul Jis saugo mano šeimą, sveikatą, namus ir ateitį. Neleisiu baimei manęs valdyti.“
(Parašykite „Amen“ komentaruose arba palikite saulutę ☀️, jei šiandien taip pat renkatės pasitikėjimą ir ramybę savo namams! 👇)