Vyro meilužė atėjo į mano namus su ultragarso nuotrauka.
— Gimdysiu jo vaiką. Pasiruoškite dalytis butą ir įmonę.
Ji nežinojo, kad pokalbis jau įrašomas.
Jos saldų vanilės kvapą atpažinau iš karto. Pastaruoju metu jis likdavo ant Arūno marškinių.
Mano vardas Jolanta. Buvau keturiasdešimt dvejų, ištekėjusi aštuoniolika metų. Turėjome šešiolikmetę dukrą ir bendrą viešbučių tekstilės įmonę. Kiekvienam priklausė pusė.
Arūnas vadovavo pardavimams. Aš tvarkiau finansus.
Pastebėjusi įtartinus ženklus, nepakėliau balso.
Patikrinau mokėjimus.
Per pusmetį įmonė pervedė daugiau kaip tris šimtus tūkstančių eurų bendrovei „Baltic Image“. Sąskaitose buvo rinkodaros ir konsultavimo paslaugos.
Jokio realaus darbo nebuvo.
Įmonės savininkė buvo dvidešimt devynerių Gabija, Arūno konsultantė.
Jos nuotraukose mačiau tuos pačius viešbučius, kuriuose vyras esą susitikdavo su klientais.
Viską išsaugojau.
Gabija atsisėdo virtuvėje ir padėjo ultragarso lapą.
— Dvylika savaičių. Arūnas visada norėjo sūnaus.
— Ko norite?
— Taikių skyrybų. Butą parduosite. Arūnas perleis man dalį įmonės, nes turi pasirūpinti vaiku.
— Mano dalis jam nepriklauso.
Gabija nusišypsojo.
— Žinau apie mokesčių pažeidimus. Arūnas sakė, kad dokumentus pasirašote jūs. Vienas pranešimas gali sukelti didelį tyrimą.
— Ar jis žino, kad atėjote?
— Ne. Jis jūsų gaili. Aš neturiu tam laiko.
Paprašiau trijų dienų.
Kitą rytą perdaviau įrašą advokatei Kristinai.
— Ji bandė priversti jus atiduoti turtą, — pasakė Kristina. — O šie mokėjimai gali būti įmonės lėšų iššvaistymas.
Oficialiai pareikalavau darbų įrodymų.
Arūnas jų nepateikė.
Vietoj to mėgino parduoti įmonės sandėlį draugui už trečdalį vertės. Teismas sandorį sustabdė.
Auditorius nustatė, kad Gabijos įmonės pinigais buvo mokama jos nuoma, kelionės ir automobilis.
Rastas ir Arūno laiškas:
„Prieš skyrybas reikia sumažinti Jolantos dalies vertę.“
Po trijų dienų Gabijai pasakiau:
— Mūsų pokalbis įrašytas. Sutartis tikrina teisininkai.
Arūnas grįžo įsiutęs.
— Ji nėščia!
— Vaikas nekaltas. Bet jūs abu bandėte paimti tai, kas jums nepriklauso.
Pateikiau skyrybų prašymą ir turto apsaugos dokumentus. Arūnas nebegalėjo vienas valdyti sąskaitų.
Patikslinome mokesčių deklaracijas ir sumokėjome baudą. Įmonė išliko.
Po gimdymo tėvystė buvo patvirtinta. Arūnas privalėjo išlaikyti vaiką ir galėjo dalyvauti jo gyvenime.
Gabija negavo mano akcijų.
Dalijant turtą, išvestos lėšos buvo priskirtos Arūno daliai. Butas liko man ir dukrai. Įmonės kontrolę perėmiau aš.
Gabija vėliau parašė:
„Arūnas sakė, kad įmonė jo.“
Atrašiau:
„Jis turėjo tik pusę. Kaip ir pusę tiesos.“
Ultragarso nuotrauka liudijo apie naują gyvenimą.
Tačiau ji nebuvo nuosavybės dokumentas.
Naujas vaikas nusipelnė saugumo.
Bet ne tokio, kuris pastatytas iš kitos moters pavogto darbo.