Vyro dukra iš pirmosios santuokos pakvietė mane kavos. Po aštuonerių šaltų metų maniau, kad ji pagaliau nori susitaikyti. Vietoj to padėjo ant stalo storą rudą voką.
— Tai tėčio kredito kortelės išrašai. Noriu, kad žinotum, kur išleidžiami pinigai, kuriuos taupai savo anūkui.
Pasirinkau stalą prie lango, kad pamatyčiau ją anksčiau. Norėjau pasitaisyti plaukus, išsitiesti ir nusišypsoti. Buvau pasiruošusi sakyti, kad niekada nenorėjau pakeisti jos motinos ir suprantu jos pyktį.
Austėja atėjo laiku. Palto nenusivilko. Kalbėjome apie jos darbą banke, orą ir tėvo kelio skausmą.
Mano vardas Dalia, man penkiasdešimt septyneri, daugiau nei dvidešimt metų dirbu buhaltere. Už Sauliaus ištekėjau būdama keturiasdešimt devynerių. Jis atrodė ramus ir patikimas.
Austėja neatėjo į mūsų vestuves. Per šeimos susitikimus beveik nekalbėdavo su manimi. Saulius sakė, kad buvusi žmona ją nuteikė prieš mane.
Aštuonerius metus tuo tikėjau.
Voką atidariau namuose. Saulius, kaip kiekvieną šeštadienį, buvo draugo sodyboje.
Pirmi mokėjimai buvo įprasti: degalai, vaistinė, maisto parduotuvė. Tada prasidėjo restoranai Panevėžyje, viešbučiai, gėlių pristatymas nežinomu adresu, juvelyrikos parduotuvė ir brangios dovanos.
Išrašus išdėliojau pagal datas.
Vasario mokymai sutapo su viešbučiu. Sergantis brolis kovą — su vakariene dviem. Susitikimas su senais kolegomis — su auksiniu pakabuku.
Tuo metu taupiau ketverių metų anūkui Domui. Atsisakydavau kirpyklos, naujo palto ir kelionės. Saulius gyrė, kad galvoju apie vaiko ateitį, tačiau pats įnešdavo nedaug.
Kitą dieną paskambinau Austėjai.
— Žinai, kas ta moteris?
— Tikriausiai vardu Rūta. Adresą radau gėlių užsakymuose.
— Kodėl man padedi?
Austėja nutilo.
— Nes aštuonerius metus kaltinau tave dėl tėvų skyrybų. Tėtis leido manyti, kad išėjo dėl tavęs. Praėjusią savaitę mama pasakė, kad jis ją apgaudinėjo dar prieš jus susipažįstant.
Ši tiesa pakeitė mūsų santykius.
Patikrinau bendras sąskaitas. Per dešimt mėnesių Saulius išleido beveik trisdešimt tūkstančių eurų.
Parašėme Rūtai:
„Esu Sauliaus žmona. Nenoriu jūsų pulti. Noriu žinoti, ką jis pasakojo apie mūsų santuoką.“
Ji atsakė tą patį vakarą.
Saulius teigė, kad esame išsiskyrę, tik gyvename kartu iki buto pardavimo. Rudenį žadėjo išsikraustyti.
Susitikome.
Rūtai buvo apie penkiasdešimt, ji dirbo vaistinėje ir buvo išsiskyrusi. Ji neatrodė laimėjusi. Atrodė apgauta.
— Jis sakė, kad jūs taip pat turite kitą vyrą.
— Turiu. Ketverių metų Domą, kuris trečiadieniais reikalauja blynų.
Rūta parodė žinutes. Saulius vadino mane „kambario drauge“ ir rašė, kad miegam atskirai.
Praėjusią naktį jis miegojo šalia manęs ir siūlė vasarą važiuoti prie jūros.
Paaiškėjo, kad jis išnuomojo butą bendram gyvenimui su Rūta. Užstatą sumokėjo mūsų pinigais.
Nusprendėme jį pasitikti kartu.
Penktadienį Saulius pranešė apie konferenciją. Rūta pakvietė jį į restoraną. Mes su Austėja jau laukėme.
Jis atėjo su rožėmis ir sustingo.
— Ką čia veikiate?
— Tikriname tavo sąskaitas, — atsakiau.
Padėjau išrašus prieš jį.
Iš pradžių neigė. Vėliau sakė, kad tapau šalta ir rūpinuosi tik darbu, dukra bei anūku.
— Todėl mūsų pinigais mokėjai už viešbučius?
Austėja padėjo seną tėvų nuotrauką.
— Mama irgi buvo šalta? Ar kiekvienai moteriai pasakoji tą pačią istoriją?
Saulius supyko.
— Nesikišk.
— Aštuonerius metus tau patiko, kad kišausi prieš Dalią.
Rūta grąžino buto raktą.
— Sakei, kad netrukus būsi laisvas. Dabar būsi.
Namuose jo lagaminas laukė prie durų.
Kelias savaites jis atsiprašinėjo, paskui kaltino Austėją.
— Ji sugriovė mūsų santuoką.
— Ne. Ji tik parodė, ką jau buvai padaręs.
Skyrybos truko beveik metus. Išrašai padėjo susigrąžinti dalį bendrų pinigų.
Austėja atsiprašė.
— Kaltinau tave dėl jo pasirinkimų.
— O aš tikėjau, kad esi pavydi dukra. Jam buvo patogu, kad nesikalbame.
Netapome motina ir dukra. Tačiau pradėjome susitikti be Sauliaus, aiškinančio vienos mintis kitai.
Domui taupau ir toliau, bet neatsisakau savo gyvenimo. Nusipirkau paltą, grįžau į kirpyklą ir kelioms dienoms išvykau su drauge.
Austėja padėjo išsirinkti lagaminą.
Voką pasilikau.
Jis primena, kad kartais tiesą atneša žmogus, kurį ilgai laikėme priešu.
Austėjos motina prarado penkiolika metų.
Jos dukra neleido, kad tiek pat prarasčiau ir aš.