Dvylika su puse valandos prieš vestuves grįžau į būsimos anytos namus pasiimti pamiršto šalio.

Tas šalis išgelbėjo mano gyvenimą.

Prieš tai sėdėjau prabangioje Gražinos Vaitkienės svetainėje Kaune. Ji šypsojosi svečiams ir sakė, kad jos sūnus pagaliau rado moterį, kuri verta šeimos vardo.

Kitą rytą turėjau tekėti už Lauryno.

Suknelė laukė viešbutyje.

Gėlės buvo užsakytos.

Vedybų sutartis turėjo būti pasirašyta prieš ceremoniją.

„Pasirašysi ryte, taip?“ paklausė Gražina.

„Kai advokatė dar kartą peržiūrės.“

Jos veidas trumpam sustingo.

„Austėja, santuoka prasideda nuo pasitikėjimo.“

„O mano logistikos įmonės akcijos prasideda nuo teisinių punktų.“

Išėjau, bet prie automobilio supratau, kad pamiršau šalį.

Grįžau tyliai.

Iš darbo kambario sklido Lauryno juokas.

„Ji pasirašys. Po rytojaus turėsiu trečdalį jos įmonės. Tada išvyka prie ežero viską užbaigs.“

Atsiliepė kitas balsas.

Tai buvo Simas, mūsų vestuvių planuotojas.

„Valtis paruošta. Gedimas atrodys natūralus. Visi žino, kad Austėja nemoka gerai plaukti.“

Gražina tarė:

„Iki žiemos padengsime skolas Vokietijoje.“

Sustingau.

Tada įjungiau įrašymą.

Prieš perimdama tėvo įmonę, dirbau su finansinių nusikaltimų bylomis. Žinojau: pirma įrodymai, tada veiksmai.

Automobilyje paskambinau saugumo vadovui.

„Aktyvuok Nemuno planą.“

Naktį Lauryno prieigos prie įmonės buvo užblokuotos. Gražinos namų apsaugos įrašai išsaugoti. Ji nežinojo, kad apsaugos sistemą prižiūrinti įmonė priklauso mano verslo grupei.

Ryte apsivilkau vestuvinę suknelę.

Laurynas laukė prie arkos.

Prieš priesaikas paprašiau įjungti ekraną.

„Pirmiausia noriu parodyti, ką reiškia pasitikėjimas.“

Pasigirdo Lauryno balsas.

Tada Simo.

Tada Gražinos.

Salė nuščiuvo.

Laurynas bandė prieiti.

„Austėja, viskas ne taip.“

„Tada paaiškinsi tyrėjams.“

Į salę įėjo pareigūnai, mano advokatė ir įmonės saugumo vadovas.